O KAI AŠ PAS PROMUČIUTĘ BUVAU

Ketvirtos klasės mokiniai, pagal Europos kultrūros pasą lankėsi Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos aplinkoje mokiniai išsiaiškino, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažino su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu, išsiaiškino akmens prie įėjimo paskirtį. Stebint eksterjerą ir interjerą, lygino su dabartimi ir atrando panašumų, skirtumų bei pokyčių. Sužinojo, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius, menamos mįslės ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškino patarlės apie verkiančią duonelę prasmę. Buvo siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma.  Vaikai buvo kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Jie pasidalino į komandas ir išbandė visus įrankius. Tai ugdomi darbo komandoje įgūdžiai, pagarba vienas kitam.
Atlikus darbus mokinius pakvietė į pabaigtuvių šventę seklyčioje, kurios metu pritaikomos anuomet galiojusios svečių elgesio taisyklės. Vaišinosi juoda duona su medumi ir sviestu, žaidė tradicinius vaikų žaidimus.