Naujienos

Sausio 13-osios minėjimas

SAUSIO 13- OSIOS MINĖJIMAS


Kiekviena valstybė turi savo istoriją ir privalo didžiuotis visais jos puslapiais, vedusiais į tautos ir valstybės išlikimą. Didžiuotis savo valstybe nėra kitus niekinanti pozicija, tai būtina, kad ši valstybė gyvuotų. Minėjimai mums primena, kad valstybė neatsiranda savaime, kad dėl jos reikia aukotis, kad kartais tenka rinktis tarp savęs ir valstybės. Galiausiai primena, kad tuos, kurie renkasi ne save, po to su pagarba prisimena tūkstančiai ir ilgam. Bet kad taip būtų, kad praeitis įkvėptų ateičiai, valstybės istorija turi būti saugoma. Tad mintimis sugrįžkime į tų lemtingų dienų verpetą ir pasklaidykime kruvinojo savaitgalio dienoraščio lapus, su nostalgija prisiminkime, kai, užmiršę tarpusavio nesutarimus, kvailas ambicijas, tapome vieninga tauta, susitelkėme, kad pasiektume svarbiausią tikslą – išsaugotume Lietuvos Respublikos valstybingumą.

Mes Sausio 13-ąją dieną prisiminėme su istorijos mokytoja. Sėdėjome tyloje, klausėme prisiminimų ir žiūrėjome kaip žvakių ugnelės plazda tamsoje, apšviesdamos mūsų veidus. Tuo metu pasidarėme tarsi didesni, rimtesni, labiau suaugę . Vieni pripažino, kad Laisvės gynėjų diena jiems buvo tik valstybės šventė, bet po pamokos suprato, kad tai svarbi diena, verčianti prisiminti laisvės troškulio laikus ir susimąstyti.
Po pamokų mes su mokytoja ir keliais mokiniais ėjome į knygos pristatymą ,,Dainuojanti revoliucija". Renginio pradžioje mes sugiedojome Lietuvos himną. Marijampolės mero pavaduotojas dėkojo autoriui Juozui Girdvainiui ir mums visiems susirinkusiems. „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ – tai žurnalisto istoriko Juozo Girdvainio parengta knyga apie nenugalimą laisvos lietuvių tautos dvasią ir išdidžią laikyseną, atrėmusią merdinčios sovietų imperijos agresiją. Joje amžininkai, tų įvykių dalyviai, laisvės gynėjai ir liudininkai prisimena apie priešiškų jėgų ketinimus sukelti nepasitenkinimą, bandymus išprovokuoti taikius gyventojus. Apie sovietų komunistų pasitelktos okupantų kariuomenės Vilniuje 1991 metų sausį įvykdytą klastingą karinį antpuolį prieš taikius Lietuvos žmones. Apie gėdingą užpuolikų susidorojimą su beginkliais Tėvynės gynėjais, neteisėtą Radijo ir televizijos bokšto, rūmų, studijų ir pagalbinių pastatų užėmimą, apie grasinimus ir grėsmę prievarta užimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir paralyžiuoti Parlamento veiklą. Apie okupantų smurtą ir žudynes. Ir apie jiems pasipriešinusios beginklės daugiatūkstantinės minios vieningumą, pakilią dvasią, Sąjūdžio mitinguose užgimusią ir Vilniaus barikadose ginamą dainuojančią revoliuciją. Gausiai iliustruotoje 340 puslapių knygoje-albume publikuojama niekur neskelbta istoriografinė medžiaga, unikalios autentiškos nuotraukos. Ji gali būti reikšminga ir kaip informacijos šaltinis, ir būti naudojama edukaciniais tikslais.
1991-jų metų sausio 13- oji dar kartą , šįkart galutinai ir nenuginčijamai, patvirtino: mes būsime! Būsime, nes tautos su tokiu beprotišku laisvės troškimu, begaliniu ryžtu ir neapsakoma drąsa, sunaikinti neįmanoma.

                                                                                                         

                                                                      9  klasės mokinė Rugilė Andriušaitytė